All that matters is that you are making something you love, to the best of your ability, here and now.
Ar meme’as gali paveikti tikrovę?
Prieš maždaug metus pradėjus, bet nepabaigus šitos pupos mane pasiglemžė gyvenimas. Tačiau pradėjęs dygti daigas vis dar tiek pat (jei ne daugiau) aktualus man ir dabar. Prieš maždaug dvejus metus rašiau valstybinius brandos egzaminus, geriau žinomus kaip VBE.
Veni, Vidi, Oblitus
Prisimenu kaip kažkada man pasakojo istoriją (o gal ir skaičiau ją, neprisimenu) tačiau jos detales jau seniai sugebėjau pamiršti. Turbūt šaltinio jau nesužinosiu kaip ir nesužinosim graikų mitų ar tautosakos autorių. Istorija (autorinės teisės, žinoma, ne mano) buvo panaši į šią:
Projektas: būti žmogumi
Susigrūdę sėdime dviem eilėmis ir žiūrime vieni kitiems į akis. Akys pilnos baimės, nes nežinome ar grįšime, nežinome kur mus veža. Aiškus tik tas didžiulis spengimas ausyse. Laimei tai tebuvo žadintuvas, kuris mane pakėlė. Išjungiu jį, peržiūriu visas per naktį susikaupusias žinutes (kaip patogu, žadintuvas ir žinutės vienoje vietoje). Palengva nupėdinu į virtuvę, gamintis avižinės košės.
Akmenukai ir Rutina
Kai esi vaikas ir tavęs paklausia: „Kuo nori būti užaugęs?“ - visi atsakymai vienodai geri, mieli ir šaunūs. Nors ir klausiantysis žino, kad tu nebūsi formulės 1 bolido vairuotojas, jis neišsiduoda ir šypsosi. Oi kaip gražiai šypsosi. Metams bėgant ir niekam nepastebėjus klausimas tampa konkretesnis: „Kur planuoji studijuoti?“. Ironiška,
O labiau nori ar bijai?
Klausė manęs mano vaizduotė stovint prie vartų bei lipant į lėktuvą. Tikrai buvo ir vis dar yra ko bijoti – skrendu į naują šalį, naują aplinką. Jei tuo momentu būčiau buvęs J. Savickio novelių veikėjas, būčiau buvęs Žiogas, keliaujantis iš miesto į kaimą ir į savo mirtį. Stovėdamas eilėje į lėktuvą taip ir galvojau – kaip nepaprastai lengvai dabar galėsiu mirti.
Mylėkime pabaigas, nes jos yra pradžios
Šie Liūdnų slibinų dainos žodžiai mane lydėjo visus abitūros metus. Ir šimtadienio, ir egzaminų sesijos bei išleistuvių vakaro metu susimąstydavau apie juos. Tam, kad mokyklos baigimas tikrai būtų ko nors pradžia, sugalvojau pagaliau (po visų metų planavimo) susikurti savo tinklapį ir pradėti savo blogiuką.